ugnis

ugnis statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Taikinių naikinimas šaudant iš įvairių ginklų; pagrindinė priešo naikinimo mūšyje priemonė. Ugnies veiksmingumas pasiekiamas dideliu jos tikslumu (taiklumu), paleidimo netikėtumu, sutelkimu į svarbius objektus (taikinius), plačiu manevravimu ir lanksčiu ugnies valdymu. Skiriama ↑artilerijos ugnis, tankų, kovos mašinų, šaulių ginklų, ↑artilerinės aviacijos ginkluotės ir kt. ginklų rūšių ugnis. Raketų su įprastinėmis kovinėmis galvutėmis leidimas t. p. suprantamas kaip ugnis. Ugnis leidžiama naikinant, slopinant ir alinant priešo pajėgas, naikinant ir ardant jo objektus. Ugnis skiriama pagal paskirtį – ardomoji, dengiamoji, draudžiamoji, gynybinė, įsišaudymo, kaunamoji, kontrbaterinė, priešinė, naikinamoji, paramos (tiesioginės paramos, tolimoji paramos), slopinamoji, stebėjimo, trikdomoji, žymimoji; pagal parengimo lygį ir iškvietimo būdą – iškviečiamoji, neplaninė, planinė, pagal komandą, pagal pareikalavimą, pagal šaudymo lentelę; pagal taikinio stebėjimo galimybes – netiesioginė, tiesioginė; pagal šaudymo būdą – išsklaidytoji, nenutrūkstamoji, savarankiškoji, užklotinė. T. p. vartojami terminai – netikėtoji, radiolokacijos stoties valdoma, taiklioji, tikslioji, veiksmingoji ir kt. ugnis. atitikmenys: angl. fire rus. огонь ryšiai: dar žiūrėk – artilerijos ugnies rūšys dar žiūrėk – artilerijos ugnis dar žiūrėk – artilerinė aviacijos ginkluotė